Pasirengimas krizėms prasideda ramias laikais

Įgyvendinant projektą „Atlikti namų darbai: stipresnės organizacijos – saugesnės bendruomenės“, 2026 m. I ir II ketvirčiais VšĮ Kartų ugdymo centras kartu su šešiomis partnerinėmis kaimų bendruomenėmis nuosekliai rengėsi veikti krizių, ekstremaliųjų situacijų ir mobilizacijos metu.

Krizė prasideda tyliai

Elektros ar ryšio dingimas, miško gaisras, potvynis, tiekimo sutrikimas, epidemija, dezinformacija ar karinis scenarijus – krizė gali būti labai skirtinga, tačiau pirmosiomis jos valandomis dažniausiai susiduriama su tais pačiais iššūkiais: informacijos trūkumu, sprendimų vakuumu ir žmonių nerimu. Todėl pasirengimas prasideda ne tada, kai nelaimė jau įvyko, o gerokai anksčiau – nuo aiškių atsakomybių, patikimos informacijos grandinės ir iš anksto sutartų veiksmų.

Antrosios projekto veiklos tikslas buvo ne tik suteikti teorinių žinių, bet ir padėti organizacijoms susikurti realiai pritaikomą pasirengimo sistemą. Į procesą įsitraukė VšĮ Kartų ugdymo centro ir Musteikos, Kabelių, Darželių, Marcinkonių, Margionių bei Zervynų kaimų bendruomenių valdybų nariai, savanoriai ir aktyvūs nariai.

Nuo mokymų – prie savo organizacijos įvertinimo

Įgyvendinta 30 akademinių valandų NVO darbuotojų, savanorių ir narių kompetencijų stiprinimo programa, kurioje dalyvavo 17 NVO atstovų. Mokymus vedęs Eugenijus Dauskurtas dalyviams pristatė krizių realybę, bendruomenių vaidmenį, organizacijos veikimo principus, sprendimų priėmimą ir atsakomybių pasidalijimą. Daug dėmesio skirta komunikacijai nutrūkus įprastam ryšiui, išteklių mobilizavimui, žmonių saugumui, logistikai, bendradarbiavimui su institucijomis ir veiklos tęstinumui.

Mokymų metu stiprintos krizių valdymo, rizikų vertinimo, komunikacijos, lyderystės, sprendimų priėmimo, koordinavimo ir pasirengimo mobilizacijai kompetencijos. Tačiau svarbiausia buvo tai, kad naujos žinios iš karto tapo praktinio darbo pagrindu.

Atlikta išplėstinė VšĮ Kartų ugdymo centro ir šešių partnerinių NVO institucinės būklės analizė. Vertinta, kaip organizacijose veikia valdymas ir komunikacija, kokie yra žmogiškieji bei materialiniai ištekliai, kaip valdomos rizikos ir palaikomas bendradarbiavimas. Analizė padėjo pamatyti ne tik stiprybes, bet ir spragas, kurios krizės metu galėtų tapti kliūtimi: ne visur buvo aiškiai numatytas krizės koordinatorius ir jo pavaduotojas, atsarginiai ryšio būdai, išteklių žemėlapis, atsakomybių pasidalijimas ar iš anksto aprašyti veikimo scenarijai.

Planus kūrė pačios bendruomenės

Po analizės prasidėjo svarbiausia proceso dalis – individualių pasirengimo veikti krizėse planų rengimas. Kiekviena bendruomenė kartu su lektoriumi ir projekto vykdytojais ieškojo sprendimų, atitinkančių konkretaus kaimo dydį, žmones, turimas patalpas, transportą, ryšio galimybes ir kitus vietos išteklius. Parengti planai buvo koreguojami, svarstomi bendruomenių valdybose, tikslinami pagal jų pastabas ir galutinai patvirtinti kaip organizacijų vidaus dokumentai.

Musteikos, Kabelių, Darželių, Marcinkonių, Margionių ir Zervynų kaimų bendruomenių planuose įvardyti atsakingi asmenys ir jų pavaduotojai, nustatyti pagrindiniai bei alternatyvūs komunikacijos kanalai, numatyta, kaip elgtis dingus telefono ar interneto ryšiui. Taip pat apibrėžtos pagrindinės ir atsarginės susirinkimo vietos, sudaryti kontaktų bei turimų išteklių žemėlapiai, paskirstytos atsakomybės už transportą, medicinos pagalbą, maistą, logistiką ir informacijos perdavimą.

Kiekviename plane įtvirtinta ir aiški reagavimo seka: atpažinti situaciją, informuoti koordinatorių, aktyvuoti komandą, susirinkti nustatytoje vietoje, pasiskirstyti vaidmenimis ir pradėti sutartus veiksmus. Taip bendro pobūdžio rekomendacijos virto konkrečiais atsakymais į klausimus: kas vadovauja, kas tikrina ir perduoda informaciją, kur renkasi žmonės, kokiais ištekliais galima naudotis ir su kuo palaikomas ryšys.

Nuo atskirų planų – prie bendro veikimo modelio

Atskiras pasirengimo veikti krizėse planas parengtas ir VšĮ Kartų ugdymo centrui, kuris projekte atlieka koordinuojančios organizacijos funkciją. Jame apibrėžta visų partnerių veiksmų koordinavimo sistema, sprendimų priėmimo ir informacijos valdymo tvarka, atsakomybės, ryšio palaikymo mechanizmai bei bendradarbiavimo su bendruomenėmis ir institucijomis principai.

Taip pat sukurta bendroji tarporganizacinė koordinavimo schema. Ji sujungia septynias organizacijas į vieną veikimo tinklą: nustato informacijos perdavimo grandinę, sprendimų priėmimo centrą, atsakomybių pasiskirstymą ir reagavimo veiksmų seką. Parengtas ir bendras kontrolinis sąrašas, padedantis kiekvienai organizacijai periodiškai pasitikrinti, ar paskirti atsakingi žmonės, atnaujinti kontaktai, žinomos susirinkimo vietos, inventorizuoti ištekliai ir planas išbandytas praktiškai.

Svarbiausias rezultatas – gebėjimas veikti kartu

Veiklos rezultatas – ne vien dokumentų skaičius. Septyniolika NVO atstovų įgijo institucinio pasirengimo gebėjimų ir patys dalyvavo kurdami savo organizacijų planus. Bendruomenėse įvyko svarbūs pokalbiai apie atsakomybę, lyderystę, žmonių saugumą, tarpusavio pagalbą ir realias vietos galimybes.

Parengti planai nėra skirti gulėti segtuvuose. Jie tapo pagrindu tolesniems mokymams, praktinėms pratyboms, ryšio sistemų kūrimui ir bendradarbiavimui su vietos institucijomis. Kuo geriau bendruomenės pažįsta savo žmones, išteklius ir veiksmų seką, tuo mažiau vietos lieka chaosui, o daugiau – ramiai, atsakingai ir koordinuotai pagalbai.

Projektas „Atlikti namų darbai: stipresnės organizacijos – saugesnės bendruomenės“ finansuojamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.